urėdiškas

urė̃diškas, -a adj. (1) K, Rtr, NdŽ, KŽ; N, L, ūrė̃diškas (1) KI52 priklausantis, būdingas urėdui, valdžios atstovui: Ūrė̃diškasis, ūrė̃diškoji K. Urė̃diškas arklys J. Urėdiški darbai R18, MŽ24. Urėdiškas tarnas R18, MŽ24. Miestuose gyvenantiejie turi turėti urėdiškus paliudyjimus ir be valdžios žinios negal miestą apleisti rš.

urė̃diškai adv. K, NdŽ, KŽ; L: Patys veržės ant urėdo sakytojo žodžio Dievo, nebūdami urė̃diškai pasiųsti DP302.